Deprecated: Array and string offset access syntax with curly braces is deprecated in /home/teise/domains/draudi.lt/public_html/sites/all/themes/draudi/template.php on line 36
Automobilių draudimas – ką žinoti ir ko nepamiršti | Draudi
<< Atgal

2017.12.27.

Automobilių draudimas – ką žinoti ir ko nepamiršti

Automobilių draudimas – tai dalykas, kurio būtina nepamiršti įsigijus pasirinktą transporto priemonę ir išriedėjus į gatvę. Jis ne tik leis ramiau jaustis keliaujant sausakimšomis miestų gatvėmis ar susiruošus į tolimesnę kelionę su šeima, bet ir padės sumažinti išlaidas patekus į eismo įvykį. Be to, draudimo prievolę transporto priemonės savininkui numato ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas.

Tiesa, ne visos vairuotojams Lietuvoje siūlomos draudimo rūšys yra privalomos, todėl svarbu žinoti jų skirtumus ir pasirinkti tinkamiausią. Pagrindiniai automobilių draudimo variantai yra šie:

Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas

Remiantis jau minėtu Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, šį draudimą privalo turėti visos Lietuvos Respublikoje naudojamos transporto priemonės: lengvieji automobiliai, lengvieji komerciniai ir krovininiai automobiliai bei jų priekabos, motociklai ir mopedai, mikroautobusai ir autobusai, traktoriai ir savaeigiai mechanizmai.

Draudimo suma ir kompensavimo tvarka taip pat yra nustatyta ir aprašyta įstatymo bei kitų teisės aktų. Šis automobilių draudimas galioja visose Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėse bei Šveicarijoje.

Privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draudžiama automobilio valdytojo civilinė atsakomybė, o žala atlyginama tretiesiems asmenims. Šis automobilių draudimas galioja tuomet, kai nukenčia:

  • kito asmens transporto priemonė,
  • nukentėjusio automobilio vairuotojas,
  • nukentėjusiame automobilyje esantis turtas,
  • nukentėjusiame automobilyje esanti papildoma įranga,
  • automobilių keleiviai,
  • kitas turtas ar asmenys.

Atsitikus eismo įvykiui (jeigu dėl jo aplinkybių tarpusavyje sutariama), jį fiksuoti ir aprašyti reikia eismo įvykio deklaracijoje, kurią išduoda visos transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę draudžiančios bendrovės. Pildant šią deklaraciją, svarbu, kad ją pasirašytų visi eismo dalyviai, kad būtų nurodyti jų telefonų numeriai ir el. paštų adresai, pažymėtos faktinės eismo įvykio aplinkybės. Vėliau su užpildyta ir pasirašyta deklaracija kreipiamasi į savo draudimo bendrovę.

Tačiau esama atvejų, kai deklaracijos pildymo neužtenka. Pagal visus galiojančius nuostatus į įvykio vietą būtina kviesti policiją, kai:

  • eismo įvykyje žuvo ar buvo sužeistas žmogus,
  • šalys nesutaria dėl įvykio aplinkybių,
  • vienoje iš transporto priemonių yra mažamečių vaikų,
  • eismo įvykyje dalyvauja daugiau nei dvi transporto priemonės,
  • asmens, kurio turtui padaryta žala, nėra įvykio vietoje (pvz., nuverstas stulpas ar tvora),
  • sugadinta transporto priemonė, o nėra kaltininko (pvz., klientas randa apgadintą automobilį kieme),
  • eismo įvykyje buvo sužalotas laukinis gyvūnas,
  • vienas iš eismo įvykio dalyvių galėjo būti neblaivus ar kitaip apsvaigęs.

Atlyginamos žalos dydis, kai transporto priemonė sunaikinta, nustatomas iš transporto priemonės vertės iki draudiminio įvykio atėmus jos likutinę vertę po įvykio. Jei nusprendžiama sugadintą automobilį remontuoti, atlyginimo dydis nustatomas atsižvelgiant į remonto išlaidas. Kai žala padaryta asmens sveikatai, draudimo išmoka nustatoma pagal negautas pajamas, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sutrikdyta. Be to, kompensuojamos sužaloto asmens gydymo ir visos su tuo susijusios išlaidos.

Privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmokos dydis svyruoja. Jis priklauso nuo transporto priemonės savininko amžiaus, vairavimo stažo ir padarytų eismo įvykių skaičiaus, transporto priemonės naudojimo pobūdžio, variklio darbinio tūrio, markės, metų ir pan. Sutartis sudaroma ilgiausiai vieneriems metams, bet ją galima sustabdyti, o prireikus ir nutraukti. Tik vertėtų atkreipti dėmesį, kad šiuo atveju draudimo bendrovė iš grąžinamos nepanaudotos įmokos dalies gali išskaičiuoti administravimo mokestį.

Žalioji kortelė

Tai vairuotojo civilinės atsakomybės draudimo poliso priedas, reikalingas vykstant į užsienio valstybes, nepriklausančias EEE. Šiuo atveju nereikia atskirai draustis kiekvienoje aplankytoje valstybėje pagal joje galiojančius įstatymus.

Keliaujant į užsienio šalį, nepriklausančią žaliosios kortelės sistemos valstybėms, įprastinis kortelės draudimas negalioja. Tokiu atveju svečioje šalyje reikės įsigyti pagal tos valstybės įstatymus galiojantį transporto valdytojo civilinės atsakomybės pasienio draudimo polisą. Be to, vykstant į Rusiją arba Baltarusiją, privaloma turėti žaliosios kortelės originalą, išspausdintą ant žalio draudimo bendrovės blanko.

Žalioji kortelė išduodama kartu su sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įprastine sutartimi ir galioja nuo 15 iki 365 parų. Turint tokią kortelę, galima išvengti nereikalingų ginčų ir nesusipratimų įvykus eismo įvykiui, be to, ji atlygina žalą, padarytą trečiųjų asmenų sveikatai ar jų turtui.

Maksimali žaliosios kortelės išmoka yra nustatyta kiekvienos valstybės teisės aktuose. Ji paprastai sutampa su eismo įvykio metu padarytų nuostolių dydžiu. Žaliosios kortelės išmokos dažniausiai atitinka tokius pačius kriterijus kaip ir privalomojo transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo kriterijai Lietuvoje, tačiau nuostoliai yra atlyginami bendradarbiaujant su užsienio valstybių draudimo bendrovėmis. Na, o draudimo įmoka priklauso nuo laikotarpio, praleidžiamo užsienyje, užsienio šalių, kuriose bus važinėjama, automobilio savininko amžiaus, vairavimo stažo, automobilio naudojimo pobūdžio, automobilio variklio darbinio tūrio, padarytų avarijų skaičiaus ir kt.

Kasko automobilių draudimas

Tai automobilių draudimas, kuriuo savanoriškai apdraudžiamas kliento automobilis ar kita transporto priemonė. Įvykus draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina apsidraudusiajam patirtą žalą.

Kliento automobilis paprastai yra apdraudžiamas nuo šių pagrindinių rizikų:

  • eismo įvykiai,
  • stichinės nelaimės (audros, žaibo, liūties ir kt.),
  • trečiųjų asmenų tyčinės veiklos,
  • vagystės,
  • vandalizmo,

Vis dėlto verta atkreipti dėmesį, kad esama atvejų, kai nuostolių nepadengs joks draudimas ir jokia draudimo bendrovė. Pirmiausia tai tie atvejai, kai vairuotojas eismo įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotikų. Draudimo išmoka nemokama ir tuomet, jei avarija įvyko dėl techniškai netvarkingos transporto priemonės arba vairuotojas nesilaikė protingų priemonių galimai žalai išvengti ar sumažinti (nereagavo į skydelyje užsidegančius įspėjamuosius signalus, trenkėsi į kliūtį, paliko transporto priemonę neužrakintą ir pan.).

Kodėl verta rinktis šią automobilių draudimo rūšį? Visų pirma klientas taip apsaugo savo į transporto priemonę investuotus pinigus. Be to, šis draudimas atlygina žalą net tuomet, jei kaltininkas nežinomas arba apsidraudusysis pats sukėlė avariją. Kartu su kasko draudimu galima pasirinkti papildomus draudimus: vairuotojo ir keleivių draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, techninės pagalbos kelyje draudimą ir kitus.

Tačiau priimant sprendimą draustis kasko draudimu, reikėtų įvertinti savo galimybes ir tokio draudimo reikalingumą, rizikos ir planuojamų draudimui išleisti lėšų dydį, visus teigiamus ir neigiamus padarinius bei gerai apsvarstyti draudimo sąlygas. Kasko automobilių draudimo sutartis paprastai yra sudaroma 12 mėnesių laikotarpiui, tačiau prieš draudžiantis naudinga įvertinti savo ateities planus, kadangi draudžiant transporto priemonę ilgesniam laikui kai kurios bendrovės gali pritaikyti nuolaidų. Beje, pasirašant sutartį yra būtina automobilio apžiūra arba fotografavimas pagal draudimo bendrovės nustatytas instrukcijas.

Konkretų kasko draudimo įmokos dydį įvertina paslaugos teikėjas (draudikas) atsižvelgdamas į tam tikrus rizikos kriterijus. Kaina svyruoja priklausomai nuo transporto priemonės pagaminimo datos, modelio, vairuotojo vairavimo patirties, ankstesnių draudiminių įvykių skaičiaus ir kt. Iki 2 metų amžiaus automobiliai gali būti draudžiami jų nauja verte, o senesniems draudimo sumos dydis apskaičiuojamas pagal rinkos vertę įvykio dieną. Be to, dažnai galima pasirinkti franšizę (arba besąlyginę išskaitą) ir jos dydį. Tai nuostolių dalis, kurią kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju atlygina pats klientas, o draudimo bendrovė atlygina nuostolių dalį, viršijančią franšizės sumą. Klientas, pasirinkdamas frančizę, sumažina draudimo įmokos kainą. Vis dėlto verta atkreipti dėmesį, kad kuo didesnė franšizė, tuo mažesnė draudimo įmoka.

Pasienio draudimas

Ši draudimo rūšis galioja toms transporto priemonėms, kurios yra registruotos užsienio valstybėse. Pasienio transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis sudaroma ne trumpesniam kaip 15, bet ne ilgesniam kaip 90 dienų periodui.

Pasienio draudimas atlygina eismo įvykio kaltininko padarytus nuostolius tretiesiems asmenims. Į nuostolius taip pat įeina ir turto bei sveikatos pažeidimai. Draudimo išmoka yra mokama nukentėjusiems asmenims ir priklauso nuo draudimo įmokos.

Taigi, kaip matome, skirtumų tarp įvairių automobilių draudimo rūšių yra nemažai. Svarbiausia įvertinti galimą transporto priemonės riziką, visas draudimo sąlygas ir, atsižvelgus į tai, tinkamai pasirinkti.

Šios svetainės turinys – išimtinė Draudėjų asociacijos nuosavybė, ginama tarptautines nuosavybės teises reglamentuojančių Lietuvos ir tarptautinių teisės aktų nuostatų. Svetainėse www.draudi.lt pateikiamą informaciją (duomenis) galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur tik pateikus nuorodą į informacijos (duomenų) šaltinį.

Pabrėžiame, kad ši informacija nėra ir negali būti laikomi teisine konsultacija ar išvada. Teisinė konsultacija ar išvada gali būti pateikiama tik išsamiai išanalizavus visas konkrečios situacijos faktines bei teisines aplinkybes.

<< Atgal

Kitos naujienos:

Draudžiamasis įvykis

Draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, kuriam įvykus draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką. Draudžiamojo įvykio apibrėžtis yra esminė draudimo sutarties sąlyga, kylanti iš įstatyminės draudimo sutarties sampratos (Civilinio kodekso 6.987 straipsnis). Draudžiamasis įvykis nustatomas draudimo sutartyje arba įstatyme. Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykiams būdinga tai, kad draudžiamasis įvykis yra nustatytas įstatymo. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme draudžiamasis eismo įvykiu laikomas toks įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka. Aiškinant eismo įvykio sampratą reikia vadovautis ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymu, kuriame nustatyta, kad eismo įvykis tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo arba buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Sistemiškai aiškinant šių teisės aktų nuostatas, draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Draudimo teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pasisakoma, kad draudžiamajam įvykiui yra būdingi tikėtinumo ir atsitiktinumo požymiai. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimo sutartis yra atsitikimo rizikos draudimas. Draudimo sutarties sudarymo metu abi draudimo sutarties šalys nežino ir neturi žinoti, kad draudžiamasis įvykis būtinai įvyks. Ir jei bent viena šalis žino apie draudimo įvykio neišvengiamumą, draudimo sutartis prieštarauja draudžiamojo įvykio sampratai. Draudimo teisinių santykių teisiniu reguliavimu visų pirma siekiama užtikrinti nukentėjusiojo interesų apsaugą. Todėl vadovaujantis šiuo draudimo teisinių santykių principu, draudikas privalo mokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam net ir tada, kai ši žala padaryta tyčia. Tačiau tokiu atveju draudikas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš bylų yra nurodęs, kad tas faktas, kad draudėjas eismo įvykio metu buvo neblaivus, draudimo santykiuose paprastai pripažįstamas nedraudžiamuoju įvykiu, tačiau civilinės atsakomybės atveju – jei padaroma žala tretiesiems asmenims eismo įvykio metu – tai pripažįstama draudžiamuoju įvykiu nepaisant to, kad draudėjas eismo įvykio metu buvo neblaivus.

Plačiau >>

Draudiko teisė reikalauti grąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos jeigu draudėjas nesilaikė pareigos informuoti apie draudimo rizikos padidėjimą

Dažnai savo transporto priemonę duodame vairuoti vaikams, draugams ar kitiems asmenims net susimąstydami, kokios gali kilti pasekmės tuo atveju, jeigu toks asmuo padarys eismo įvykį. Sudarydami draudimo sutartį atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę, o suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešame draudikui dėl draudimo rizikos pasikeitimo, tuo pažeisdami draudimo sutarties šalių pareigą kuo glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuotis sudarant ir vykdant draudimo sutartį. Toks šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui – užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – TPVCAPDĮ) yra atskirai įtvirtina draudėjo pareigą pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę. Pažymėtina, kad draudikas, vertindamas draudimo riziką, turi teisę atsižvelgti į apdraustojo amžių, sveikatos būklę, profesiją ir kitus draudimo rizikai turinčius reikšmės objektyvius kriterijus, kartu užtikrindamas, kad vienodo rizikos lygio asmenų grupei būtų taikomos vienodos draudimo įmokų ir draudimo išmokų apskaičiavimo sąlygos. Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1010 str. 1 d. Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką. Laikytina, kad rizika pasikeičia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu, ir jeigu draudikas draudimo sutartyje, kad tokia aplinkybė turi įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui. Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, o visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką. Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Reikalaujamos grąžinti sumos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į pareigų pažeidimo pobūdį, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu: 1. sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos (62.1 punktas); 2. draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka (62.2 punktas). Šios nuostatos buvo ne kartą nagrinėtos ir aiškintos teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, draudikams yra suteikta galimybė nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo skirtingo tikėtinumo laipsnio draudikui sukurti tikimybę vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai. Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad draudimo įmokų dydžius nustato draudikas. Teisę nustatyti ir apskaičiuoti draudimo įmokos dydį turi draudikas, o draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems), taip pat draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2013). Šiame kontekste, pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kontekste, asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis, todėl draudikas turi teisę nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė už vairavimo patirtį turinčių vairuotojų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2014). Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia apimtimi draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse yra numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Kokie gi yra teismo sprendimai šiuo klausimu? Vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų (2014 m. kovo 4 d. civilinė byla Nr. 3K-3-55/2014) buvo keliamas klausimas dėl draudiko teisės reikalauti dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo Taisyklių 62.2 punkto pagrindu apimties tuo atveju, kai draudėjas pažeidė pareigą informuoti apie draudimo rizikos pasikeitimą dėl to, kad apdrausta transporto priemonė perduota valdyti draudimo sutartyje nustatyto amžiaus ir (ar) vairavimo stažo neturintiems asmenims. Šioje byloje teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria iš draudėjo priteista 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Šioje byloje buvo įvertintas draudimo sutarties pažeidimo pobūdis – t. y. pirminis draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį turėjo beveik dvidešimt vienerių metų vairavimo stažą, tuo tarpu naujasis transporto priemonės savininkas -asmuo iš kurio draudikas reikalavo išmokos grąžinimo, neturėjo sutartyje numatyto dvejų metų vairavimo stažo ir apie šią aplinkybę, dėl kurios pasikeitė draudimo rizika, nepranešė draudikui. Kaip pagrindą priteisti iš kasatoriaus maksimalią teisės aktuose nustatytą išmokėtos sumos dalį teismas nurodė tai, kad transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas yra reikšmingi veiksniai vertinant draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę, nes jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas yra rizikingesnis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo aspektu. Pabrėžtina, kad tiek transporto priemonės valdytojo amžius, tiek vairavimo stažas laikytinos aplinkybėmis, galinčiomis nulemti draudimo riziką. Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje (2016 m. liepos 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. e3K-3-380-969/2016) teismas pažymėjo, savaime negalima visais atvejais laikyti, kad jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Šioje byloje teismas vertino kokio išmokėtos draudimo išmokos dydžio gali reikalauti draudikas tuo atveju, kai transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu buvo 27 metų amžiaus ir turėjo 6 metų vairavimo stažą, tuo tarpu draudimo sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į draudimo riziką, apskaičiuotą remiantis tuo, kad transporto priemonę vairuos ne jaunesnis nei 30 metų amžiaus ir turintis ne mažesnį nei 7 metų vairavimo stažą asmuo. Teismas pažymėjo, kad tai reiškė, kad draudimo rizika dėl nepranešimo apie aplinkybes, susijusias su transporto priemonės valdytojo amžiumi ir vairavimo stažu, negalėjo pasikeisti tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, draudimo rizikos pasikeitimas, apie kurį draudikas nebuvo informuotas, nagrinėjamu atveju nebuvo žymus, todėl sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovui iš kasatoriaus priteista maksimali teisės aktuose nustatyta suma yra per didelė. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir taikydamas draudimo rizikos padidėjimo kriterijų, teismas nusprendė priteistiną sumą sumažinti iki 25 proc. išmokėtos draudimo išmokos.

Plačiau >>