Civilinės atsakomybės draudimas | Draudi
<< Atgal

2017.12.13.

Civilinės atsakomybės draudimas

Įstatymai įtvirtina kiekvieno žmogaus pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, tačiau gyvenime nutinka nenumatytų įvykių dėl ko kiti asmenys dėl Jūsų veiksmų ar neveikimo gali patirti žalos, pavyzdžiui, dėl nesuvaldyto dviračio atsitrenkėt į senolį ir jam nukritus sulūžo jo akiniai, Jūsų vaikai žaidžiant svečiuose nuvertė televizorių ir t.t. Tokiu atveju Jūs privalote atlyginti nukentėjusiajam jo patirtus nuostolius.  

Siekiant išvengti papildomų išlaidų, kurios gali gerokai paploninti Jūsų piniginę, draudimo bendrovės siūlo apdrausti asmens civilinę atsakomybę. Šiame straipsnyje aptarsime kokias sąlygas siūlo draudimo bendrovės.  

Visų pirma reikia išsiaiškinti kada civilinės atsakomybės draudimo apsauga galioja. Išskiriami keli svarbūs aspektai, kurie yra būtini, kad būtų išmokėta draudimo išmoka:

  1. netyčiniai veiksmai (staigus ir netikėtas  įvykis). Tai reiškia, kad jeigu trečiasis asmuo patyrė nuostolius dėl Jūsų tyčinių, neteisėtų ar nesąžiningų veiksmų, draudimo bendrovė šių išlaidų neatlygins. 
  2. žala padaroma trečiajam asmeniui (jo turtui ir/arba sveikatai ar gyvybei). Trečiasis asmuo, kuris nesusijęs draudimo santykiais su Jumis ir draudimo bendrove pagal sudarytą draudimo sutartį. Trečiuoju asmeniu nelaikomas asmuo, esantis Jūsų (ar apdraustojo) šeimos nariu, artimu giminaičiu ar artimo giminaičio šeimos nariu. Vadinasi, draudimo bendrovė neatlygins nuostolių, jeigu, pavyzdžiui, Jūs šokdamas netyčia numesite sesės televizorių. 
  3. Žala padaroma dėl Jūsų ar kitų apdraustųjų veiksmų. Draudimo bendrovių taisyklėse įvardijami konkretūs asmenys, kuriems galioja draudimo apsauga. Dažniausiai apdraudžiama ne tik to asmens, kuris pasirašo draudimo sutartį, civilinė atsakomybė, bet kartu apdraudžiama to asmens sutuoktinio, jų nepilnamečių nesusituokusių vaikų, pilnamečių vaikų (jei  jie  mokosi  vidurinėje mokykloje ir negauna pajamų iš darbinės, profesinės veiklos ar bet kokio verslo vykdymo), to asmens namų ūkyje dirbančių asmenų (kai jų civilinė atsakomybė kyla dėl jų darbinės veiklos draudėjui, o žala padaroma tretiesiems asmenims, tačiau ne draudėjui) civilinė atsakomybė.

Kiekviena draudimo bendrovė savo taisyklėse taip pat apibrėžia kokiais atvejais galioja civilinės atsakomybės draudimas, todėl prieš pasirašant draudimo sutartį būtina susipažinti su draudžiamųjų įvykių sąrašu. Dažniausiai draudimo bendrovės apdraudžia asmenų civilinę atsakomybę dėl: 

  • Jūsų ir apdraustųjų kaip fizinių asmenų padarytos žalos atliekant kasdienius veiksmus, nesusijusius su darbinių funkcijų atlikimu;
  • Žalos,  kilusios  dėl  Jums nuosavybės, nuomos ar kitu teisėtu pagrindu valdomo, draudimo liudijime nurodytu adresu esančio nekilnojamojo ir jame esančio kilnojamojo turto, valdymo (pavyzdžiui, užliejate kaimyno butą); 
  • dėl Jums priklausančių naminių gyvūnų padarytos žalos. Dažniausiai draudimo bendrovės išvardija konkrečias gyvūnų rūšis, dėl kurių galioja apsauga. Neatlyginama žala dėl kovinių ir pavojingų veislių šunų, laukinių, žemės ūkiui ar verslui skirtų gyvūnų laikymo ar jų padarytos žalos.
  • Žalos, padarytos Jums ir (ar) apdraustiesiems užsiimant aktyviu laisvalaikiu  mėgėjiškai sportuojant ir (arba) valdant ar naudojant nemotorines  sausumos  ir  vandens  transporto  priemones t.y.  važiuojant dviračiu, slidinėjant slidėmis, plaukiant baidare, jodinėjant ir pan., jei tai nėra padidinto pavojaus pramogos (apie padidinto pavojaus pramogas skaitykite straipsnyje Kaip nesuklysti apsidraudžiant ekstremalaus sporto ir pramogų metu?). 
  • Žalos, padarytos Jūsų ir (ar) apdraustojo išsinuomotam automobiliui. Apsauga galioja, tik jei su oficialiai nuomos paslaugas teikiančia įmone sudaroma trumpalaikė automobilio nuomos sutartis ne trumpiau kaip vienai parai ir ne ilgiau kaip vienam mėnesiui, bei buvo padarytos transporto priemonės nuotraukos prieš automobilio perdavimą Jums ir (ar) apdraustajam ir jį grąžinus. 

Žalos dydį sudaro

1) dėl įvykio patirtos nukentėjusiojo išlaidos (tiesioginiai nuostoliai); 

(2) negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę turto sunaikinimo, sugadinimo arba sveikatos sutrikdymo (įskaitant mirtį) arba trečiojo asmens negautas pelnas atskaičius visas išlaidas,  mokėtinus mokesčius ir panašiai, kurie realiai būtų buvę gauti (prarastas  pelnas), jei nebūtų buvusi padaryta žala;

(3) neturtinė  žala, kuri  kyla  kaip pasekmė dėl trečiojo asmens sveikatos sužalojimo draudžiamojo  įvykio metu. Dažnai draudimo bendrovės riboja neturtinės žalos atlyginimo dydį, pavyzdžiui,  dėl neturtinės žalos atlygina 20%  draudimo  sumos,  nustatytos  vienam  draudžiamajam  įvykiui  ir  už  visus  draudžiamuosius  įvykius  per  vienerius  draudimo  metus  bendrai. Vadinasi, jeigu draudimo suma 20 000 Eur, neturtinės žalos draudimo kompanija gali atlyginti iki 4000 Eur. 

 (4) Jūsų patirtos, raštu su draudimo bendrove suderintos išlaidos, susijusios su ekspertizių  atlikimu, siekiant nustatyti žalos aplinkybes, priežastis ir dydį, taip pat su  draudimo bendrove raštu suderintos būtinos Jūsų advokato atstovavimo  išlaidos ginče bei trečiojo asmens naudai iš Jūsų teismo priteistos  bylinėjimosi  išlaidos,  patirtos  dėl  draudžiamuoju  įvykiu  pripažinto  reikalavimo nagrinėjimo;

(5) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jos sumažinimui, jei jos yra mažesnės už išvengtos žalos dydį, bet tik jei jos buvo iš anksto suderintos sudraudimo bendrove.

ATKREIPTI DĖMESĮ Į:

Dėl kieno veiksmų atlyginama žala (dėl kokių asmenų yra atlyginama žala, ar tik dėl Jūsų, ar taip pat Jūsų sutuoktinio, vaikų, naminių gyvūnų);

Draudimo teritoriją (dažniausiai apsauga galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje);

Draudimo planą (nuo jo priklauso kokią draudimo apsaugą turėsite, dažniausiai draudimo bendrovės siūlo rinktis iš dviejų ar trijų variantų);

Draudimo sumą. Draudimo išmokų dėl visų draudžiamųjų įvykių suma visais atvejais negali viršyti draudimo sutartyje nustatytos draudimo sumos. Tai reiškia, kad jeigu Jūsų draudimo suma yra 20 000 eurų draudimo laikotarpiui (laikotarpis nurodomas Jūsų draudimo polise, dažniausiai sutartis sudaroma 12 mėnesių), tai draudimo bendrovė žalą atlygins neviršijant šios sumos;

Tam tikriems draudžiamiesiems įvykiams draudimo išmokos limitą (pavyzdžiui, žalos už asmeniui darbdavio  patikėtą  mobilų  telefoną  ar  kompiuterį draudimo išmokos limitas yra 25 proc. draudimo sumos, bet ne daugiau kaip 1000 EUR visam draudimo laikotarpiui);

Nedraudžiamuosius įvykius (pavyzdžiui, neatlyginama žala dėl asmens įžeidimo, garbės ir orumo žeminimo, teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą pažeidimo, teisės į atvaizdą pažeidimo, asmens duomenų neteisėto  (netinkamo)  panaudojimo  ar  tvarkymo; bet kokia žala, kilusi medžioklės, šaudymo metu ir t.t.);

Per kiek laiko draudimo kompanijai pranešti apie įvykį (skiriasi terminai – vienos draudimo bendrovės reikalauja per 3 darbo dienas, kitos – ne vėliau kaip per 30 dienų);

Civilinės atsakomybės draudimas iš kitų draudimo rūšių išsiskiria siūlomomis skirtingomis sąlygomis – ne visos draudimo bendrovės suteikia apsaugą dėl naminių gyvūnų padarytos žalos, Jums sportuojant, Jums nuomos ar panaudos sutartimi perduoto daikto naudojimo, atlygina trečiųjų asmenų negautas pajamas, patirtą neturinę žalą, todėl prieš draudžiantis būtinai susipažinkite su taisyklėmis, kad nutikus įvykiui Jūsų lūkesčiai būtų patenkinti. 

Ar verta draustis civilinės atsakomybės draudimu reikia įvertinti kokiomis aplinkybėmis gali kilti žala tretiesiems asmenims, pavyzdžiui, dažnai važinėjat dviračiu, turit vaikų ar augintinių, gyvenate daugiabutyje ir pan. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad vaikus galite atskirai apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų su papildomu civilinės atsakomybės draudimu, šunis – šuns draudimu, o jeigu važinėjate dviračiu – pasirinkti dviratininko draudimą. Tokiu atveju gausite platesnę draudimo apsaugą, nes bus apdrausta ne tik Jūsų, vaiko ar šuns civilinė atsakomybė, bet ir bus atlyginama Jūsų patirta žala dėl dviračio ar šuns vagystės, Jūsų, Jūsų vaiko ar augintinio gydymo išlaidos.

Teksto autorė Ofelija Gontraskytė

Šios svetainės turinys – išimtinė Draudėjų asociacijos nuosavybė, ginama tarptautines nuosavybės teises reglamentuojančių Lietuvos ir tarptautinių teisės aktų nuostatų. Svetainėse www.draudi.lt pateikiamą informaciją (duomenis) galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur tik pateikus nuorodą į informacijos (duomenų) šaltinį.

Pabrėžiame, kad ši informacija nėra ir negali būti laikomi teisine konsultacija ar išvada. Teisinė konsultacija ar išvada gali būti pateikiama tik išsamiai išanalizavus visas konkrečios situacijos faktines bei teisines aplinkybes.

<< Atgal

Kitos naujienos:

Draudžiamasis įvykis

Draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, kuriam įvykus draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką. Draudžiamojo įvykio apibrėžtis yra esminė draudimo sutarties sąlyga, kylanti iš įstatyminės draudimo sutarties sampratos (Civilinio kodekso 6.987 straipsnis). Draudžiamasis įvykis nustatomas draudimo sutartyje arba įstatyme. Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykiams būdinga tai, kad draudžiamasis įvykis yra nustatytas įstatymo. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme draudžiamasis eismo įvykiu laikomas toks įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka. Aiškinant eismo įvykio sampratą reikia vadovautis ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymu, kuriame nustatyta, kad eismo įvykis tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo arba buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Sistemiškai aiškinant šių teisės aktų nuostatas, draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Draudimo teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pasisakoma, kad draudžiamajam įvykiui yra būdingi tikėtinumo ir atsitiktinumo požymiai. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimo sutartis yra atsitikimo rizikos draudimas. Draudimo sutarties sudarymo metu abi draudimo sutarties šalys nežino ir neturi žinoti, kad draudžiamasis įvykis būtinai įvyks. Ir jei bent viena šalis žino apie draudimo įvykio neišvengiamumą, draudimo sutartis prieštarauja draudžiamojo įvykio sampratai. Draudimo teisinių santykių teisiniu reguliavimu visų pirma siekiama užtikrinti nukentėjusiojo interesų apsaugą. Todėl vadovaujantis šiuo draudimo teisinių santykių principu, draudikas privalo mokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam net ir tada, kai ši žala padaryta tyčia. Tačiau tokiu atveju draudikas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš bylų yra nurodęs, kad tas faktas, kad draudėjas eismo įvykio metu buvo neblaivus, draudimo santykiuose paprastai pripažįstamas nedraudžiamuoju įvykiu, tačiau civilinės atsakomybės atveju – jei padaroma žala tretiesiems asmenims eismo įvykio metu – tai pripažįstama draudžiamuoju įvykiu nepaisant to, kad draudėjas eismo įvykio metu buvo neblaivus.

Plačiau >>

Draudiko teisė reikalauti grąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos jeigu draudėjas nesilaikė pareigos informuoti apie draudimo rizikos padidėjimą

Dažnai savo transporto priemonę duodame vairuoti vaikams, draugams ar kitiems asmenims net susimąstydami, kokios gali kilti pasekmės tuo atveju, jeigu toks asmuo padarys eismo įvykį. Sudarydami draudimo sutartį atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę, o suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešame draudikui dėl draudimo rizikos pasikeitimo, tuo pažeisdami draudimo sutarties šalių pareigą kuo glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuotis sudarant ir vykdant draudimo sutartį. Toks šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui – užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – TPVCAPDĮ) yra atskirai įtvirtina draudėjo pareigą pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę. Pažymėtina, kad draudikas, vertindamas draudimo riziką, turi teisę atsižvelgti į apdraustojo amžių, sveikatos būklę, profesiją ir kitus draudimo rizikai turinčius reikšmės objektyvius kriterijus, kartu užtikrindamas, kad vienodo rizikos lygio asmenų grupei būtų taikomos vienodos draudimo įmokų ir draudimo išmokų apskaičiavimo sąlygos. Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1010 str. 1 d. Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką. Laikytina, kad rizika pasikeičia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu, ir jeigu draudikas draudimo sutartyje, kad tokia aplinkybė turi įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui. Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, o visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką. Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Reikalaujamos grąžinti sumos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į pareigų pažeidimo pobūdį, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu: 1. sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos (62.1 punktas); 2. draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka (62.2 punktas). Šios nuostatos buvo ne kartą nagrinėtos ir aiškintos teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, draudikams yra suteikta galimybė nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo skirtingo tikėtinumo laipsnio draudikui sukurti tikimybę vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai. Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad draudimo įmokų dydžius nustato draudikas. Teisę nustatyti ir apskaičiuoti draudimo įmokos dydį turi draudikas, o draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems), taip pat draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2013). Šiame kontekste, pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kontekste, asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis, todėl draudikas turi teisę nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė už vairavimo patirtį turinčių vairuotojų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2014). Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia apimtimi draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse yra numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Kokie gi yra teismo sprendimai šiuo klausimu? Vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų (2014 m. kovo 4 d. civilinė byla Nr. 3K-3-55/2014) buvo keliamas klausimas dėl draudiko teisės reikalauti dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo Taisyklių 62.2 punkto pagrindu apimties tuo atveju, kai draudėjas pažeidė pareigą informuoti apie draudimo rizikos pasikeitimą dėl to, kad apdrausta transporto priemonė perduota valdyti draudimo sutartyje nustatyto amžiaus ir (ar) vairavimo stažo neturintiems asmenims. Šioje byloje teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria iš draudėjo priteista 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Šioje byloje buvo įvertintas draudimo sutarties pažeidimo pobūdis – t. y. pirminis draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį turėjo beveik dvidešimt vienerių metų vairavimo stažą, tuo tarpu naujasis transporto priemonės savininkas -asmuo iš kurio draudikas reikalavo išmokos grąžinimo, neturėjo sutartyje numatyto dvejų metų vairavimo stažo ir apie šią aplinkybę, dėl kurios pasikeitė draudimo rizika, nepranešė draudikui. Kaip pagrindą priteisti iš kasatoriaus maksimalią teisės aktuose nustatytą išmokėtos sumos dalį teismas nurodė tai, kad transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas yra reikšmingi veiksniai vertinant draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę, nes jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas yra rizikingesnis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo aspektu. Pabrėžtina, kad tiek transporto priemonės valdytojo amžius, tiek vairavimo stažas laikytinos aplinkybėmis, galinčiomis nulemti draudimo riziką. Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje (2016 m. liepos 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. e3K-3-380-969/2016) teismas pažymėjo, savaime negalima visais atvejais laikyti, kad jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Šioje byloje teismas vertino kokio išmokėtos draudimo išmokos dydžio gali reikalauti draudikas tuo atveju, kai transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu buvo 27 metų amžiaus ir turėjo 6 metų vairavimo stažą, tuo tarpu draudimo sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į draudimo riziką, apskaičiuotą remiantis tuo, kad transporto priemonę vairuos ne jaunesnis nei 30 metų amžiaus ir turintis ne mažesnį nei 7 metų vairavimo stažą asmuo. Teismas pažymėjo, kad tai reiškė, kad draudimo rizika dėl nepranešimo apie aplinkybes, susijusias su transporto priemonės valdytojo amžiumi ir vairavimo stažu, negalėjo pasikeisti tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, draudimo rizikos pasikeitimas, apie kurį draudikas nebuvo informuotas, nagrinėjamu atveju nebuvo žymus, todėl sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovui iš kasatoriaus priteista maksimali teisės aktuose nustatyta suma yra per didelė. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir taikydamas draudimo rizikos padidėjimo kriterijų, teismas nusprendė priteistiną sumą sumažinti iki 25 proc. išmokėtos draudimo išmokos.

Plačiau >>