Kaip nesuklysti apsidraudžiant ekstremalaus sporto ir pramogų metu? | Draudi
<< Atgal

2017.10.31.

Kaip nesuklysti apsidraudžiant ekstremalaus sporto ir pramogų metu?

Vis daugiau atsiranda žmonių, kurie laisvalaikį leidžia aktyviai – jodinėja žirgais, važinėja motociklais, keturračiais, nardo, slidinėja, kopia į kalnus, šokinėja parašiutu ir t.t. Visos šios sporto, veiklos rūšys yra pavojingos žmogaus sveikatai ir gyvybei, nes susijusios su didesne rizika – galimybė patirti traumą yra didesnė, nei užsiimant tradicinio sporto rūšimis, o sportuojančiojo saugumas tik iš dalies priklauso nuo jo gebėjimų bei pasirengimo – t.y., riziką įtakoja aplinka, kurioje sportuojama ir/ar gamtos jėgos, kurios pasitelkiamos  sportuojant (vėjas, bangos, sniegas ir kt.)), kurioms būtini ypatingi fiziniai bei psichiniai gebėjimai bei pasirengimas, ir/ar speciali įranga, bei kurių metu atliekami įvairūs fiziniai triukai.

Kaip nesuklysti apsidraudžiant ekstremalaus sporto ir pramogų metu?

Vis daugiau atsiranda žmonių, kurie laisvalaikį leidžia aktyviai – jodinėja žirgais, važinėja motociklais, keturračiais, nardo, slidinėja, kopia į kalnus, šokinėja parašiutu ir t.t. Visos šios sporto, veiklos rūšys yra pavojingos žmogaus sveikatai ir gyvybei, nes susijusios su didesne rizika – galimybė patirti traumą yra didesnė, nei užsiimant tradicinio sporto rūšimis, o sportuojančiojo saugumas tik iš dalies priklauso nuo jo gebėjimų bei pasirengimo – t.y., riziką įtakoja aplinka, kurioje sportuojama ir/ar gamtos jėgos, kurios pasitelkiamos  sportuojant (vėjas, bangos, sniegas ir kt.)), kurioms būtini ypatingi fiziniai bei psichiniai gebėjimai bei pasirengimas, ir/ar speciali įranga, bei kurių metu atliekami įvairūs fiziniai triukai. Daugelis tokiu atveju pagalvoja apie draudimo paslaugas, todėl šiame straipsnyje aptarsime ką reikia žinoti siekiant apsidrausti nuo nelaimingų atsitikimų užsiimant ekstremaliu sportu ir pramogomis.

Kiekvienos draudimo bendrovės ekstremalaus sporto šakų, pramogų  sąrašas skiriasi, todėl prieš draudžiantis tikslinga su draudimo bendrovės konsultantu išsiaiškinti kokias sporto šakas draudikas laiko padidintos rizikos. Dažniausiai didesnės rizikos laisvalaikio, sporto šakų sąrašus draudimo bendrovės (pavyzdžiui, Lietuvos draudimas, Compensa) pateikia savo draudimo taisyklėse:

  • alpinizmas, speleologija, kopimas į kalnus, pasikarstymas uolomis, akrobatinio kliūčių įveikimo bėgiojant  sporto atmainos, kanjoningas;
  • plaukimas  kajakais,  baidarėmis  ir  (arba)  plaustais  kalnų  upėmis  (raftingas),  plaukimas  upe  per  slenksčius  ir  bangas  (hidrospydas),  jėgos  aitvarų (angl. kitesurfing) ir burlenčių sportas;
  • nardymas, įskaitant visas nardymo rūšis, bei laisvas nardymas (angl.  freediving); buriavimas vandenyne, plaukimas kalnų upėmis, banglentė ir analogiškas sporto šakas/veiklas;
  • plaukiojimas jūra, toliau nei 1 km nuo kranto;
  • šuoliai  su  slidėmis,  slidžių  alpinizmas  bei  visų  rūšių  čiuožimas,  slidinėjimas, įskaitant slidėmis arba snieglentėmis;
  • šuoliai su guma, įskaitant visas šuolių su guma rūšis bei šuolius su  parašiutu;
  • skraidymas ir kita veikla, susijusi su parasparniais, skraidyklėmis,  motorizuotomis  skraidyklėmis,  sklandymą,  lėktuvų  arba  malūnsparnių  pilotavimą; 
  • važiavimas  dviračiais,  motociklais  arba  keturračiais  motociklais  specialiai paruoštomis trasomis arba gamtine trasa, kurioje gausų kliūčių  (pvz., vėžių, provėžų, gūbrių, tramplinų ir pan.), važinėjimas BMX dviračiais;
  • dalyvavimas ir pasirengimas dalyvauti kelių, vandens ir oro transporto  priemonių lenktynėse;
  • kovos menai, boksas ir įvairių rūšių gynyba;
  • žygiai į ekstremalaus klimato arba atšiaurias gamtines vietoves (pvz.,  poliarines zonas, tokias kaip Aliaska, Sibiras, Kamčiatka, Kanados šiaurė ir  kt.) bei žygiai į dykumas. ar kitas negyvenamas vietas;
  • jodinėjimas ir žirgų sportas;
  • sporto šakos, kuriose naudojamas šaunamasis ginklas (sportinis šaudymas, biatlonas ir pan);
  • auto – moto sporto šakas, važiavimą vandens, sniego motociklais ir keturračiais, kartingais.

Apdrausti savo sveikatą ir gyvybę ekstremalių pramogų, sporto metu, galite šiais būdais:

  1. Pasirenkant draudimą nuo nelaimingų atsitikimų. Sutartis dažniausiai sudaroma vieneriems metams, apsauga galioja visame pasaulyje 24 val. per parą, vadinasi, ji galios ir Jūsų kelionių metu. Draudimo išmoka išmokama Jūsų traumų, stacionarinio gydymo, neįgalumo, mirties atvejais, jeigu nelaimingas atsitikimas įvyko Jums aktyviai leidžiant laisvalaikį ar sportuojant.
  2. Sudarant kaupiamojo gyvybės draudimo sutartį. Reikia pasirinkti papildomus draudimus – traumos, neįgalumo, mirties dėl nelaimingo atsitikimo. Sutartis dažniausiai galioja iki kol Jums sukaks pensijos amžius visame pasaulyje 24 val. per parą.
  3. Draudžiantis kelionės draudimu. Galioja tik konkrečios kelionės metu ir pasirenkama konkreti sporto šaka, pavyzdžiui, slidinėjimas, kopimas į kalnus, nardymas ir pan. Nemažai keliautojų turi kredito kortelių teikiamą draudimą, tačiau dauguma šių kortelių siūlomų kelionės draudimas negalioja ekstremaliam sportui.

Draudimo bendrovės konsultantą reikia informuoti apie savo išskirtinius pomėgius, jeigu draudimo sutartis yra sudaroma  per  įgaliotą  asmenį, šią pareigą turi įvykdyti įgaliotas asmuo, kuris privalo  pranešti apie visas jam žinomas aplinkybes. Jeigu draudimo bendrovė nebus informuota apie tai, kad užsiimate padidintos rizikos veikla, draudimo apsauga galios tik įprastomis sąlygomis, t. y. draudimo bendrovė turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, jeigu įvykis įvyko Jums užsiimant ekstremaliu sportu ar pramogomis.

Svarbu išsiaiškinti kada ir kokiais atvejais draudimo apsauga galioja. Atkreiptinas dėmesys, kad kai kurios draudimo bendrovės draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklėse numato, kad visais atvejais nedraudžiamuoju įvykiu laikomi: alpinizmas, kopimas į kalnus per uolas bei ledynus, laipiojimas uolomis, slidžių alpinizmas, šuoliai su guma bei parašiutu, boksas,  žygiais į  ekstremalaus klimato arba atšiaurias gamtines vietoves ir žygiai į dykumas, slidinėjimas už pažymėtų trasų ribų, todėl būtina išsamiai susipažinti su draudimo sąlygomis.

Taip pat atkreipime Jūsų dėmesį, kad jeigu esate apsidraudęs nuo nelaimingų atsitikimų, turite pareigą pranešti draudimo bendrovei nedelsiant (dažniausiai per 5 ar 7 kalendorines dienas) apie rizikos padidėjimą sutarties galiojimo metu. Dažniausiai draudimo rizikos padidėjimu laikomi šie atvejai:

  • asmuo pradeda sportuoti; 
  • asmuo pradeda praktikuoti draudimo liudijime  neįvardytą sporto šaką; 
  • asmuo pradeda leisti laisvalaikį didesnės rizikos  laisvalaikio leidimo forma (pavyzdžiui, važinėja motociklu, pradėjo lankyti jodinėjimo pamokas).

Ar verta draustis priklauso nuo to kaip dažnai užsiimate pavojingomis gyvybei sporto šakomis, įvertinti kokios galimos traumos ir jų pasekmės, kokios galimos medicininės ir gelbėjimo išlaidos toje šalyje. Pavyzdžiui, jeigu dažnai važinėjate motociklu, kopiate į kalnus, lankote bokso treniruotes, vertėtų apsidrausti nuo nelaimingų atsitikimų. Jeigu ekstremaliu sportu užsiimate tik kelionės metu (pavyzdžiui, slidinėsite, nardysite), sudarydami kelionės draudimo sutartį pasirinkite papildomą apsaugą, kuri galios Jūsų aktyvaus laisvalaikio leidimo metu. Nutikus nelaimingam atsitikimui, jei informavote draudimo bendrovę apie savo pomėgius, aktyviomis pramogomis ir sportu užsiėmėt nepažeidžiant įstatymų, draudimo bendrovė privalo išmokėti Jums draudimo išmoką, lygią draudimo sutartyje nurodytai draudimo sumos daliai, ir atlyginti konkrečias gydymo išlaidas, jeigu dėl jų apdraudimo buvo susitarta draudimo sutartimi.

Šios svetainės turinys – išimtinė Draudėjų asociacijos nuosavybė, ginama tarptautines nuosavybės teises reglamentuojančių Lietuvos ir tarptautinių teisės aktų nuostatų. Svetainėse www.draudi.lt pateikiamą informaciją (duomenis) galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur tik pateikus nuorodą į informacijos (duomenų) šaltinį.

Pabrėžiame, kad ši informacija nėra ir negali būti laikomi teisine konsultacija ar išvada. Teisinė konsultacija ar išvada gali būti pateikiama tik išsamiai išanalizavus visas konkrečios situacijos faktines bei teisines aplinkybes.

<< Atgal

Kitos naujienos:

Draudžiamasis įvykis

Draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, kuriam įvykus draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką. Draudžiamojo įvykio apibrėžtis yra esminė draudimo sutarties sąlyga, kylanti iš įstatyminės draudimo sutarties sampratos (Civilinio kodekso 6.987 straipsnis). Draudžiamasis įvykis nustatomas draudimo sutartyje arba įstatyme. Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykiams būdinga tai, kad draudžiamasis įvykis yra nustatytas įstatymo. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme draudžiamasis eismo įvykiu laikomas toks įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka. Aiškinant eismo įvykio sampratą reikia vadovautis ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymu, kuriame nustatyta, kad eismo įvykis tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo arba buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Sistemiškai aiškinant šių teisės aktų nuostatas, draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Draudimo teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pasisakoma, kad draudžiamajam įvykiui yra būdingi tikėtinumo ir atsitiktinumo požymiai. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimo sutartis yra atsitikimo rizikos draudimas. Draudimo sutarties sudarymo metu abi draudimo sutarties šalys nežino ir neturi žinoti, kad draudžiamasis įvykis būtinai įvyks. Ir jei bent viena šalis žino apie draudimo įvykio neišvengiamumą, draudimo sutartis prieštarauja draudžiamojo įvykio sampratai. Draudimo teisinių santykių teisiniu reguliavimu visų pirma siekiama užtikrinti nukentėjusiojo interesų apsaugą. Todėl vadovaujantis šiuo draudimo teisinių santykių principu, draudikas privalo mokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam net ir tada, kai ši žala padaryta tyčia. Tačiau tokiu atveju draudikas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš bylų yra nurodęs, kad tas faktas, kad draudėjas eismo įvykio metu buvo neblaivus, draudimo santykiuose paprastai pripažįstamas nedraudžiamuoju įvykiu, tačiau civilinės atsakomybės atveju – jei padaroma žala tretiesiems asmenims eismo įvykio metu – tai pripažįstama draudžiamuoju įvykiu nepaisant to, kad draudėjas eismo įvykio metu buvo neblaivus.

Plačiau >>

Draudiko teisė reikalauti grąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos jeigu draudėjas nesilaikė pareigos informuoti apie draudimo rizikos padidėjimą

Dažnai savo transporto priemonę duodame vairuoti vaikams, draugams ar kitiems asmenims net susimąstydami, kokios gali kilti pasekmės tuo atveju, jeigu toks asmuo padarys eismo įvykį. Sudarydami draudimo sutartį atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę, o suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešame draudikui dėl draudimo rizikos pasikeitimo, tuo pažeisdami draudimo sutarties šalių pareigą kuo glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuotis sudarant ir vykdant draudimo sutartį. Toks šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui – užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – TPVCAPDĮ) yra atskirai įtvirtina draudėjo pareigą pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę. Pažymėtina, kad draudikas, vertindamas draudimo riziką, turi teisę atsižvelgti į apdraustojo amžių, sveikatos būklę, profesiją ir kitus draudimo rizikai turinčius reikšmės objektyvius kriterijus, kartu užtikrindamas, kad vienodo rizikos lygio asmenų grupei būtų taikomos vienodos draudimo įmokų ir draudimo išmokų apskaičiavimo sąlygos. Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1010 str. 1 d. Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką. Laikytina, kad rizika pasikeičia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu, ir jeigu draudikas draudimo sutartyje, kad tokia aplinkybė turi įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui. Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, o visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką. Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Reikalaujamos grąžinti sumos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į pareigų pažeidimo pobūdį, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu: 1. sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos (62.1 punktas); 2. draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka (62.2 punktas). Šios nuostatos buvo ne kartą nagrinėtos ir aiškintos teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, draudikams yra suteikta galimybė nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo skirtingo tikėtinumo laipsnio draudikui sukurti tikimybę vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai. Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad draudimo įmokų dydžius nustato draudikas. Teisę nustatyti ir apskaičiuoti draudimo įmokos dydį turi draudikas, o draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems), taip pat draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2013). Šiame kontekste, pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kontekste, asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis, todėl draudikas turi teisę nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė už vairavimo patirtį turinčių vairuotojų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2014). Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia apimtimi draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse yra numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Kokie gi yra teismo sprendimai šiuo klausimu? Vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų (2014 m. kovo 4 d. civilinė byla Nr. 3K-3-55/2014) buvo keliamas klausimas dėl draudiko teisės reikalauti dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo Taisyklių 62.2 punkto pagrindu apimties tuo atveju, kai draudėjas pažeidė pareigą informuoti apie draudimo rizikos pasikeitimą dėl to, kad apdrausta transporto priemonė perduota valdyti draudimo sutartyje nustatyto amžiaus ir (ar) vairavimo stažo neturintiems asmenims. Šioje byloje teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria iš draudėjo priteista 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Šioje byloje buvo įvertintas draudimo sutarties pažeidimo pobūdis – t. y. pirminis draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį turėjo beveik dvidešimt vienerių metų vairavimo stažą, tuo tarpu naujasis transporto priemonės savininkas -asmuo iš kurio draudikas reikalavo išmokos grąžinimo, neturėjo sutartyje numatyto dvejų metų vairavimo stažo ir apie šią aplinkybę, dėl kurios pasikeitė draudimo rizika, nepranešė draudikui. Kaip pagrindą priteisti iš kasatoriaus maksimalią teisės aktuose nustatytą išmokėtos sumos dalį teismas nurodė tai, kad transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas yra reikšmingi veiksniai vertinant draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę, nes jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas yra rizikingesnis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo aspektu. Pabrėžtina, kad tiek transporto priemonės valdytojo amžius, tiek vairavimo stažas laikytinos aplinkybėmis, galinčiomis nulemti draudimo riziką. Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje (2016 m. liepos 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. e3K-3-380-969/2016) teismas pažymėjo, savaime negalima visais atvejais laikyti, kad jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Šioje byloje teismas vertino kokio išmokėtos draudimo išmokos dydžio gali reikalauti draudikas tuo atveju, kai transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu buvo 27 metų amžiaus ir turėjo 6 metų vairavimo stažą, tuo tarpu draudimo sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į draudimo riziką, apskaičiuotą remiantis tuo, kad transporto priemonę vairuos ne jaunesnis nei 30 metų amžiaus ir turintis ne mažesnį nei 7 metų vairavimo stažą asmuo. Teismas pažymėjo, kad tai reiškė, kad draudimo rizika dėl nepranešimo apie aplinkybes, susijusias su transporto priemonės valdytojo amžiumi ir vairavimo stažu, negalėjo pasikeisti tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, draudimo rizikos pasikeitimas, apie kurį draudikas nebuvo informuotas, nagrinėjamu atveju nebuvo žymus, todėl sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovui iš kasatoriaus priteista maksimali teisės aktuose nustatyta suma yra per didelė. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir taikydamas draudimo rizikos padidėjimo kriterijų, teismas nusprendė priteistiną sumą sumažinti iki 25 proc. išmokėtos draudimo išmokos.

Plačiau >>