UAB „DRAUDIMO PAVADINIMAS“
Draudimo poliso numeris: Nr.123456
Siunčiama el. paštu: draudimas@draudimas.lt
PRETENZIJA
Dėl žalos atlyginimo
Nuo 2014 m. gruodžio 7 d. esu sudaręs su draudimo kompanija DRAUDIMO KOMPANIJA (toliau - Draudikas) turto draudimo sutartį Nr. 123456, pagal kurią yra apdraustas man nuosavybės teise priklausantis butas, esantis GATVĖ NAMAS-BUTO NUMERIS, MIESTAS (toliau - Turtas) ir pagal kurią draudimo bendrovė įsipareigojo draudiminio įvykio atveju atlyginti visus patirtus nuostolius.
Nuo 2015 metų mano Turtas pradėjo nuolatos būti užpilamas vandeniu, kadangi kaimynai iš kito buto, esančio virš man priklausančio Turto neteisėtai ir be atitinkamų institucijų leidimo savavališkai pasidarė savo buto rekonstrukciją, ko pasekoje man priklausančiam Turtui buvo daroma tęstinio pobūdžio žala. Apie Turtui daromą žalą, laikantis visų nustatytų reikalavimų dar 2015 metais pranešiau Draudikui, taip pat, atsižvelgiant į tokius kaimynės veiksmus, kreipiausi į teismą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinio.
Faktas, kad neteisėtos statybos padariniai buvo pašalinti ir man priklausančiam butui žala jau nebėra daroma buvo konstatuotas MIESTO PAVADINIMAS apylinkės teismo. Iš karto po šios nutarties įsiteisėjimo kreipiausi į draudiką dėl žalos atlyginimo, tačiau man iki šios dienos vis dar nėra išmokėta draudimo išmoka, o draudikas piktybiškai vengia įvykdyt savo sutartinę prievolę.
Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 82 straipsnyje pažymėta, kad, draudėjas, naudos gavėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Mano atveju visi šie dokumentai, kuriais remiantis būtų nustatytas draudimo išmokos dydis buvo patekti draudikui.
Pabrėžtina, kad draudimo sutartyje privalo būti nurodytas dokumentų, pateiktinų draudikui, sąrašas. Pastarosios nuostatos paskirtis – išviešinti draudiko poziciją draudėjui, kitiems suinteresuotiems asmenims, kokius dokumentus jis laikys reikšmingais sprendžiant dėl draudimo išmokos mokėjimo, informuoti draudėją apie tai, kokius dokumentus šis turi turėti, rinkti ir išsaugoti tam, kad įvykus draudimo rizikai galėtų pateikti draudikui, pagrįsdamas draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, išvengti netikėto (siurprizinio) draudiko elgesio. Tokios pozicijos yra laikomasi ir Lietuvos teismų praktikoje. Toks dokumentų sąrašas yra pateikiamas ir DRAUDIMO BENDROVĖS PAVADINIMAS draudimo taisyklėse, ir vadovaujantis šiuo sąrašu, mano pirminiai pateikti draudikui dokumentai visiškai atitinka visus draudiko keliamus reikalavimus, todėl draudiko atstovo nuolatiniai reikalavimai teikti papildomus dokumentus laikytini nepagrįstais vadovaujantis taisyklių nuostatomis ir Draudikui pareiga apskaičiuoti bei mokėti draudimo išmoką teko nuo mano pirminių dokumentų pateikimo dienos.
Pažymiu, kad draudikas iki šios dienos taip ir nėra paskaičiavęs padarytos žalos dydžio, vengia bendradarbiauti ir be teisėto pagrindo atsisako sumokėti man draudimo išmoką, tokiu būdu pažeisdamas tiek sutartinius savo įsipareigojimus, tiek mano teisėtą interesą. Draudikas nevykdo jam įstatymu nustatytos pareigos ir netiria aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, nededa jokių pastangų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį.
CK 6.987 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo išmoką sumokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.
Draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudiminio įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. ir kt. v. UAB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-32/2009). Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiškinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudimo pareigą išmokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Staticus“ v. Coface Austria Kreditversicherung AG, bylos Nr. 3K-3-215/2013).
Pažymėtina, kad nustatydamas draudimo išmokos dydį, draudikas vadovaujasi draudėjo pateiktais, savo paties surinktais duomenimis bei ekspertų, įskaitant ir nepriklausomus, išvadomis. Draudimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, nustatyta, kad draudimo interesas yra nuostolis, kurį gali patirti draudėjas, apdraustasis ar naudos gavėjas įvykus draudžiamajam įvykiui. Tačiau šiuo atveju Draudikas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų siekiant visapusiškai objektyviai nustatyti man priklausančios išmokos dydį, kas gali būti laikoma atsisakymu mokėti draudimo išmoką.
Šiame kontekste, taip pat svarbu pažymėti ir tai, kad įstatymo teisiniu reglamentavimu neįtvirtinta draudiko teisė besąlygiškai atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Draudimo įstatymo 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Galimybę spręsti apie tai, ar atsisakyti mokėti visą draudimo išmoką ar ją sumažinti, draudikas turi teisę tik tada, kai draudėjas pažeidžia draudimo sutarties sąlygas ir tą gali daryti tik įvertinęs išaiškintas aplinkybes ir duomenis apie draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, pažeidimo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Šiuo atveju, aš visas savo pareigas pagal draudimo sutartį įvykdžiau tinkamai, jokių pagrindų draudikui atsisakyti mokėti arba sumažinti man tenkančią draudimo išmoką nebuvo. Atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, teisės aktų nuostatas bei formuojamą teismų praktiką, Draudikas, atsisakydamas mokėti man draudimo išmoką nesilaiko tiek sutartimi, tiek įstatymo nuostatomis įtvirtintos jam tenkančios pareigos, tokiu būdu piktnaudžiaudamas mano atžvilgiu ir pažeisdamas mano teisėtus lūkesčius.
Atsižvelgiant į išdėstytą, prašau nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki gruodžio 15 dienos apskaičiuoti bei į mano asmeninę sąskaitą, esančią AB BANKO PAVADINIMAS, banko sąskaitos numeris LT123456789 pervesti man priklausančią draudimo išmoką lygią 1000 Eur. Priešingu atveju būsiu priverstas ginti savo teises teisės aktų nustatyta tvarka.
Vardenis Pavardenis