Deprecated: Array and string offset access syntax with curly braces is deprecated in /home/teise/domains/draudi.lt/public_html/sites/all/themes/draudi/template.php on line 36
Vykstate į užsienį? Pasirūpinkite medicininių išlaidų draudimu. | Draudi
<< Atgal

2017.12.27.

Vykstate į užsienį? Pasirūpinkite medicininių išlaidų draudimu.

Prieš vykstant į kelionę patartina pasirūpinti ne  tik kelionės, bet ir medicininių išlaidų draudimu, kuris naudingas tais atvejais jei susižalojate ar susergate išvykos metu. Šis draudimas užtikrina, kad pateikę informaciją apie gydymo išlaidas draudikui, pagrįstai galite reikalauti jų kompensavimo.

Medicininės  išlaidos –  finansiniais  ir  medicininiais  dokumentais  patvirtintos išlaidos, atsiradusios apdraustajam dėl ūmios ligos ar kūno sužalojimo  dėl  nelaimingo  atsitikimo  ir  kelionės  užsienyje laikotarpiu kreipusis į gydymo įstaigą.

Draudimo įmonės, pateikdamos informaciją apie medicininių išlaidų draudimo privalumus nurodo, kad draudėjai turėtų pasirūpinti ne tik šiuo, bet ir repatriacijos draudimu, kuris užtikrina, jog susižalojus ar susirgus, draudikas kompensuos apdraustojo pervežimo į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje esančią gydymo įstaigą išlaidas.

Repatriacija – tai grįžimas į gyvenamą šalį. Draudimo požiūriu repatriacija – tai ligonio pervežimas į nuolat gyvenamą šalį, kai dėl sveikatos būklės jis to padaryti negali pats. 

Kiekvienas, apsidraudęs medicininių išlaidų ir repatriacijos draudimu, jei kelionės užsienyje metu susižaloja ar suserga, visų pirma turi kreiptis į gydymo įstaigą, kur bus suteikta kvalifikuota medicinos pagalba. Norint, kad draudikas kompensuotų patirtas gydymo išlaidas, svarbu pasirūpinti, kad gydymo įstaiga būtų patikima ir pateiktų jums visas sąskaitas bei informaciją apie jūsų patirtus sveikatos sutrikimus, suteiktas paslaugas ir taip pagrįstų patirtas išlaidas. Visą gautą informaciją turėsite pateikti draudikui, kaip įrodymą, jog kompensacijos prašote pagrįstai.

Draudėjas, susirgęs ar susižalojęs užsienyje turi elgtis atsakingai ir sąžiningai vykdyti šias pareigas:

  1. esant sveikatos sutrikimams nedelsiant kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą; 
  2. stacionarinio gydymo atveju kreiptis į valstybinės sveikatos apsaugos sistemai priklausančias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, o jeigu to padaryti nėra galimybės arba tokios sveikatos apsaugos sistemos lankomoje valstybėje nėra, į įprastines asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kur paprastai kreipiamasi toje valstybėje dėl gydymo;
  3. sveikatos  sutrikimui  atsiradus  buvimo  JAV,  Kanadoje ar  Australijoje metu, Apdraustasis privalo kreiptis į Draudiką su prašymu nurodyti asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje bus suteikta medicinos pagalba, jeigu tai įmanoma padaryti atsižvelgiant į sveikatos sutrikimo pobūdį, jo aplinkybes ir pasekmes;
  4. jeigu  draudėjas yra  apdraustas privalomuoju sveikatos  draudimu  nuolatinės  gyvenamosios  vietos,  mokymosi  ar  darbo  vietos  valstybėje,  prieš  gaunant  stacionarinio  gydymo  paslaugas  pateikti  asmens  sveikatos  priežiūros  įstaigai  prašymą  dėl  pasinaudojimo  Privalomojo  sveikatos  draudimo  fondo  biudžeto  lėšomis,  apmokamomis (visiškai arba iš dalies) medicinos paslaugomis ir šią teisę patvirtinantį dokumentą, o tuo atveju, kai draudėjas su savimi minėto dokumento neturi, pateikti gydymo įstaigai prašymą dėl dokumento gavimo ir vykdyti Draudiko nurodymus siekiant šį dokumentą gauti;
  5. sąžiningai vykdyti gydytojo nurodymus;
  6. nedelsiant informuoti draudiką apie  sveikatos  sutrikimą;
  7. pateikti  draudikui  medicinos dokumentus, pagrindžiančius sveikatos sutrikimą, jo atsiradimo aplinkybes ir pasekmes;
  8. pateikti  draudikui  sąskaitų  už  suteiktas  medicinos  paslaugas  originalus  nurodant  įkainius  už  kiekvieną  medicinos  paslaugą  atskirai. Jeigu pagal lankomos valstybės teisės aktus sąskaitų originalus pasilieka asmens sveikatos priežiūros įstaigos,  privaloma pateikti patvirtintas jų kopijas;
  9. pateikti draudikui medicinos  dokumentus, pagrindžiančius medicininės repatriacijos būtinumą, jeigu yra reikalaujama apmokėti medicininės repatriacijos išlaidas; 
  10. be draudiko išankstinio patvirtinimo neužsakyti apdraustojo repatriacijos paslaugų;
  11. bendradarbiauti su draudiku, teikti visą jo prašomą informaciją, jei reikia, ją atnaujinti, papildyti.

Prieš draudžiantis medicininių išlaidų draudimu patartina pasidomėti kokie įvykiai laikytini nedraudžiamaisiais. 

Dauguma draudimo įmonių nedraudžiamaisiais įvykiais laiko tokius atvejus ir atsiradusių išlaidų nekompensuoja:

  1. už  gydymą  ir  gydymo  priemones  nuo  priklausomybės  ligų, pavyzdžiui, skirtas atpratinti nuo alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų;
  2. už onkologinių ligų diagnostiką ir jų gydymą;
  3. už gydymą, kuris nėra skirtas tiesiogiai ligai įveikti, ypač už kosmetinių  trūkumų  pašalinimą, už  gydytojų  ekspertizės  išvadas  ir  pažymas, skiepus, maisto priedus ir papildus, asmens higienos priemones;
  4. už apžiūrėjimą ir gydymą dėl nėštumo, už nėštumo nutraukimą, gimdymą, pogimdyvinio periodo susirgimus, išskyrus išlaidas už  būtinąją  medicinos  pagalbą  dėl  nėštumo  komplikacijų,  kurių draudėja nenumatė ir negalėjo numatyti
  5. už gydymą, kurį atliko šeimos nariai;
  6. už  visų  rūšių  pagalbines  medicinos  priemones,  pavyzdžiui,  akinius,  protezus,  klausos  aparatus,  ramentus,  įtvarus  ir  kitas  priemones,  išskyrus  atvejus,  kai  pagal  medicinos  išvadas  ramentai  ar  įtvarai  pirmą  kartą  buvo  skirti  gydytojo  dėl  sveikatos  sutrikimo  užsienyje ir yra reikalingi ligonį pervežant į šalį, kurioje jis nuolat gyvena;
  7. už   stomatologinį   gydymą,   išskyrus   skausmą   malšinantį   dantų  gydymą ir t.t.

Draudikai pateikia išsamius sąrašus, kuriuose išdėstomi nedraudžiamieji įvykiai, todėl patartina juos išnagrinėti, o jei kyla klausimų ar abejonių, nedvejoti ir kreiptis į draudiką, kad paaiškintų jums rūpimą informaciją.

Tiek draudikai, tiek kelionių agentūros vieningai pripažįsta, kad medicininių išlaidų draudimas yra naudinga ir dažnai naudojama paslauga, kadangi jo dėka keliautojai gali jaustis ramesni ir nesijaudinti dėl papildomų išlaidų, kurias gali nulemti sveikatos sutrikimai. 

Šaltiniai:

http://www.vlk.lt/veikla/veiklos-sritys/butinoji-pagalba-keliaujantiems/B%C5%ABtinoji%20medicinos%20pagalba%20Europos%20S%C4%85jungos%20%C5%A1alyse

https://www.perlopaslaugos.lt/wp-content/uploads/2016/08/Kelioniu_atmintine.pdf

https://www.ld.lt/keliones/medicininiu-islaidu-ir-repatriacijos-draudimas

http://www.manodraudimas.lt/draudimo_paslaugos/keliones_draudimas/sveikatos_draudimas_uzsienyje.html

https://www.ergo.lt/assets/Uploads/PrivateServicesFiles/ERGO-SEB-keliones-uzsienyje-draudimo-taisykles-2017-03-01.pdf

http://blog.zigzag.lt/kelioniu-draudimas-keliaujantiems-i-uzsieni

Šios svetainės turinys – išimtinė Draudėjų asociacijos nuosavybė, ginama tarptautines nuosavybės teises reglamentuojančių Lietuvos ir tarptautinių teisės aktų nuostatų. Svetainėse www.draudi.lt pateikiamą informaciją (duomenis) galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur tik pateikus nuorodą į informacijos (duomenų) šaltinį.

Pabrėžiame, kad ši informacija nėra ir negali būti laikomi teisine konsultacija ar išvada. Teisinė konsultacija ar išvada gali būti pateikiama tik išsamiai išanalizavus visas konkrečios situacijos faktines bei teisines aplinkybes.

<< Atgal

Kitos naujienos:

Draudžiamasis įvykis

Draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, kuriam įvykus draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką. Draudžiamojo įvykio apibrėžtis yra esminė draudimo sutarties sąlyga, kylanti iš įstatyminės draudimo sutarties sampratos (Civilinio kodekso 6.987 straipsnis). Draudžiamasis įvykis nustatomas draudimo sutartyje arba įstatyme. Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykiams būdinga tai, kad draudžiamasis įvykis yra nustatytas įstatymo. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme draudžiamasis eismo įvykiu laikomas toks įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka. Aiškinant eismo įvykio sampratą reikia vadovautis ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymu, kuriame nustatyta, kad eismo įvykis tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo arba buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Sistemiškai aiškinant šių teisės aktų nuostatas, draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Draudimo teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pasisakoma, kad draudžiamajam įvykiui yra būdingi tikėtinumo ir atsitiktinumo požymiai. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimo sutartis yra atsitikimo rizikos draudimas. Draudimo sutarties sudarymo metu abi draudimo sutarties šalys nežino ir neturi žinoti, kad draudžiamasis įvykis būtinai įvyks. Ir jei bent viena šalis žino apie draudimo įvykio neišvengiamumą, draudimo sutartis prieštarauja draudžiamojo įvykio sampratai. Draudimo teisinių santykių teisiniu reguliavimu visų pirma siekiama užtikrinti nukentėjusiojo interesų apsaugą. Todėl vadovaujantis šiuo draudimo teisinių santykių principu, draudikas privalo mokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam net ir tada, kai ši žala padaryta tyčia. Tačiau tokiu atveju draudikas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš bylų yra nurodęs, kad tas faktas, kad draudėjas eismo įvykio metu buvo neblaivus, draudimo santykiuose paprastai pripažįstamas nedraudžiamuoju įvykiu, tačiau civilinės atsakomybės atveju – jei padaroma žala tretiesiems asmenims eismo įvykio metu – tai pripažįstama draudžiamuoju įvykiu nepaisant to, kad draudėjas eismo įvykio metu buvo neblaivus.

Plačiau >>

Draudiko teisė reikalauti grąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos jeigu draudėjas nesilaikė pareigos informuoti apie draudimo rizikos padidėjimą

Dažnai savo transporto priemonę duodame vairuoti vaikams, draugams ar kitiems asmenims net susimąstydami, kokios gali kilti pasekmės tuo atveju, jeigu toks asmuo padarys eismo įvykį. Sudarydami draudimo sutartį atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę, o suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešame draudikui dėl draudimo rizikos pasikeitimo, tuo pažeisdami draudimo sutarties šalių pareigą kuo glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuotis sudarant ir vykdant draudimo sutartį. Toks šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui – užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – TPVCAPDĮ) yra atskirai įtvirtina draudėjo pareigą pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę. Pažymėtina, kad draudikas, vertindamas draudimo riziką, turi teisę atsižvelgti į apdraustojo amžių, sveikatos būklę, profesiją ir kitus draudimo rizikai turinčius reikšmės objektyvius kriterijus, kartu užtikrindamas, kad vienodo rizikos lygio asmenų grupei būtų taikomos vienodos draudimo įmokų ir draudimo išmokų apskaičiavimo sąlygos. Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1010 str. 1 d. Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką. Laikytina, kad rizika pasikeičia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu, ir jeigu draudikas draudimo sutartyje, kad tokia aplinkybė turi įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui. Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, o visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką. Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Reikalaujamos grąžinti sumos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į pareigų pažeidimo pobūdį, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu: 1. sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos (62.1 punktas); 2. draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka (62.2 punktas). Šios nuostatos buvo ne kartą nagrinėtos ir aiškintos teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, draudikams yra suteikta galimybė nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo skirtingo tikėtinumo laipsnio draudikui sukurti tikimybę vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai. Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad draudimo įmokų dydžius nustato draudikas. Teisę nustatyti ir apskaičiuoti draudimo įmokos dydį turi draudikas, o draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems), taip pat draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2013). Šiame kontekste, pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kontekste, asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis, todėl draudikas turi teisę nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė už vairavimo patirtį turinčių vairuotojų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2014). Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia apimtimi draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse yra numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Kokie gi yra teismo sprendimai šiuo klausimu? Vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų (2014 m. kovo 4 d. civilinė byla Nr. 3K-3-55/2014) buvo keliamas klausimas dėl draudiko teisės reikalauti dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo Taisyklių 62.2 punkto pagrindu apimties tuo atveju, kai draudėjas pažeidė pareigą informuoti apie draudimo rizikos pasikeitimą dėl to, kad apdrausta transporto priemonė perduota valdyti draudimo sutartyje nustatyto amžiaus ir (ar) vairavimo stažo neturintiems asmenims. Šioje byloje teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria iš draudėjo priteista 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Šioje byloje buvo įvertintas draudimo sutarties pažeidimo pobūdis – t. y. pirminis draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį turėjo beveik dvidešimt vienerių metų vairavimo stažą, tuo tarpu naujasis transporto priemonės savininkas -asmuo iš kurio draudikas reikalavo išmokos grąžinimo, neturėjo sutartyje numatyto dvejų metų vairavimo stažo ir apie šią aplinkybę, dėl kurios pasikeitė draudimo rizika, nepranešė draudikui. Kaip pagrindą priteisti iš kasatoriaus maksimalią teisės aktuose nustatytą išmokėtos sumos dalį teismas nurodė tai, kad transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas yra reikšmingi veiksniai vertinant draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę, nes jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas yra rizikingesnis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo aspektu. Pabrėžtina, kad tiek transporto priemonės valdytojo amžius, tiek vairavimo stažas laikytinos aplinkybėmis, galinčiomis nulemti draudimo riziką. Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje (2016 m. liepos 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. e3K-3-380-969/2016) teismas pažymėjo, savaime negalima visais atvejais laikyti, kad jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Šioje byloje teismas vertino kokio išmokėtos draudimo išmokos dydžio gali reikalauti draudikas tuo atveju, kai transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu buvo 27 metų amžiaus ir turėjo 6 metų vairavimo stažą, tuo tarpu draudimo sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į draudimo riziką, apskaičiuotą remiantis tuo, kad transporto priemonę vairuos ne jaunesnis nei 30 metų amžiaus ir turintis ne mažesnį nei 7 metų vairavimo stažą asmuo. Teismas pažymėjo, kad tai reiškė, kad draudimo rizika dėl nepranešimo apie aplinkybes, susijusias su transporto priemonės valdytojo amžiumi ir vairavimo stažu, negalėjo pasikeisti tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, draudimo rizikos pasikeitimas, apie kurį draudikas nebuvo informuotas, nagrinėjamu atveju nebuvo žymus, todėl sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovui iš kasatoriaus priteista maksimali teisės aktuose nustatyta suma yra per didelė. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir taikydamas draudimo rizikos padidėjimo kriterijų, teismas nusprendė priteistiną sumą sumažinti iki 25 proc. išmokėtos draudimo išmokos.

Plačiau >>